Naujienos

2000 metais Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (dabar Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) iniciatyva, pritariant Vilniaus universiteto Chemijos fakultetui (dabar VU Chemijos ir Geomokslų fakultetas), Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įsakymu įsteigta Neakivaizdinė jaunųjų chemikų mokykla „Pažinimas“. Prie iniciatorių ir pradininkių Irenos Stankevičienės (LMNŠC) ir doc. dr. Laimutės Salickaitės-Bunikienės (VU ChF) greitai prisijungė ir VU ChF prof. Rimantas Raudonis.

Įsitvirtinęs, pagreitį įgavęs „Pažinimas“ šiandien – tai mokykla, kur besidomintieji chemija susirenka siekti papildomų žinių, atlikti teorinių užduočių ir praktinių bandymų, susirasti bendraminčių. „Pažinime“ mokymo programos daug sudėtingesnės nei bendrojo ugdymo mokyklose, dalyviams keliami aukšti reikalavimai, tačiau per dvidešimt veiklos metų mokyklą baigė 1050 jaunųjų chemikų. Dalis „Pažinimo“ absolventų pasirenka chemiją ar kitus gamtos mokslus kaip savo studijų kryptį, o kai kurie grįžta į „Pažinimą“ kaip jaunesnių kartų kuratoriai ir užsiėmimų vadovai.

„Mane žavi mokiniai, susirenkantys į „Pažinimo“ sesijas – jie ne tik smalsūs, intelektualūs ir užduodantys įdomius, provokuojančius, net iš vėžių išmušančius klausimus, bet ir atvirai bendraujantys, drąsūs. Būna, su jais įsitrauki į valandas trunkančias diskusijas, po kurių ir pats jautiesi emociškai ir intelektuliai praturtėjęs“, – teigia ChGF chemijos krypties ketvirtakursis, vienas iš „Pažinimo“ lektorių Einaras Sipavičius.

 Iš tiesų čia susirinkę jauni žmonės yra ypatingi – tai patvirtina ir „Pažinime“ organinės chemijos paskaitas vedusi prof. Inga Čikotienė: „Visada smagu matyti jaunus žmones, kurie domisi mokslu. Į „Pažinimą“ ateidavo smalsūs moksleiviai, tad paskaitos vykdavo produktyviai, diskutuojant. Kiek atsimenu save vyresnėse klasėse, visad ieškodavau papildomos literatūros apie chemiją, apeidavau visas Vilniaus bibliotekas ir knygynus. Traukė sužinoti daugiau, pagilinti savo supratimą. Jei tais laikais būtų buvęs „Pažinimas“, be abejonių būčiau prisijungusi prie grupės.“

Prasminga ir tai, kad šioje mokykloje užsimezga ilgamečiai kolegiški ir produktyvūs  ryšiai. „Pažinimas“ man buvo viena pirmųjų mokymo patirčių, kai pasijutau gerbiamas, sudominau žiniomis. Iš pradžių mokiniai kreipiasi formaliai, tačiau pralaužus ledus pavyksta susidraugauti (ypač vakaronių, socialinių projektų metu), ir ne viena pažintis tęsiasi, ypač su tais mokiniais, kurie vėliau įstoja į VU ChGF“, – teigia biochemijos ketvirtakursis Justas Stonkus. Jam antrina ir bendrakursė Žyginta Einorytė: „Čia susipažinau su puikiais žmonėmis ir, nors dabar mano jauniausi mokiniai jau studentai, vis dar labai smagu pamatyti kur nors pažįstamą veidą ir pasisveikinti, o dar smagiau, jei susitinki Chemijos instituto koridoriuose.“ 

Studentams pritaria ir dr. Teofilius Kilmonis: ,,Kai mokiausi ,,Pažinime“, susipažinau su žmonėmis, kurie ir dabar yra mano draugai, ši patirtis buvo kaip tiltas į universitetą. Vėliau, kai jau pats dirbau ,,Pažinime“, gerai sekėsi sutarti su kolektyvu, smagiai bendradarbiavau su studentais.“ Biochemijos antrakursis Radvilas Bendorys teigia, jog „Pažinimas“ visapusiškai praturtino jo asmenybę ir pačiam čia besimokant, ir vėliau mokant kitus: „Mokyklos metais būtent „Pažinimas“ man padėjo galutinai apsispręsti, kur noriu stoti. Čia buvau sužavėtas protingų žmonių: studentų, kurie vedė paskaitas ir pratybas, mokinių, kurie mokėsi su manimi. „Pažinimas“ man suteikė pasitikėjimo savimi, tikrų draugų ir naudingos praktikos vedant užsiėmimus.“

Bendraminčiai, dominanti veikla, ryškėjanti profesinio kelio kryptis – puiku, tačiau ne mažiau reikšminga neakivaizdinio studijavimo galimybė – išėjimas už akademinių rėmų. Kodėl gilintis, mokytis papildomai taip svarbu? „Neformalusis ugdymas, mano galva, yra būtinas mokiniui, norinčiam į įvairias mokslo, meno, sporto sritis pažiūrėti visai kitu kampu ir praplėsti savo pasaulėvaizdį. Ypač kalbant apie gamtamokslį ugdymą, kuris mokykloje būna suprimityvintas iki sąvokų ir faktų žinojimo, neretai pamirštant atskleisti esmę. Ne tiek svarbu, kokie yra reiškiniai, svarbiau – kodėl ir kaip jie vyksta! To ir siekiama „Pažinime“ – atskleisti, kodėl ir kaip vyksta tam tikri cheminiai reiškiniai, neapsiribojant paviršutine informacija apie juos“, – teigia E. Sipavičius. 

Su tokia nuomone sutinka ir prof. I. Čikotienė: „Neformalusis švietimas leidžia moksleiviams susipažinti su jiems įdomiais dalykais, išbandyti jėgas laboratorijoje, „pasimatuoti“ būsimą profesiją, ypač jei linkstama prie mokslinės veiklos.“ J. Stonkus pabrėžia, kad iš tikrųjų ne tik mokiniai mokosi „Pažinime“: „Mokiniai supažindinami su kompleksinėmis problemomis, leidžiama labiau susipažinti su „šlapiąja“ mokslo puse. O studentai įgauna pedagoginės patirties, kuri galbūt vėliau nuves į šią sritį.“

Mokyklos vadovė Irena Stankevičienė džiaugiasi, jog per 20 metų ši mokykla išaugo ir tapo vieta, reiškiančia daug daugiau nei paprasta ugdymo institucija. „Svarbiausia, ką turime „Pažinime“ – tai mūsų mokiniai, dėl kurių stengiamės kuo geriau pasiruošti, su kuriais praleidžiame ne vieną valandą gilindamiesi į chemijos subtilybes, keliaudami po galimybių ir tikimybių tolius, bandome, atrandame, draugaujame ir dar daug metų po mokslų baigimo išlaikome šiltą ryšį. Smagu, kad į neakivaizdinę  mokyklą stojusieji „Pažinimo“ dėka gauna patiems netikėtą įvairių patirčių ir bendrystės puokštę, nors pradėjo vedami vienos minties – tiesiog pasimokyti chemijos...“

Naujais XXI amžiaus metais žengdami į 21-uosius „Pažinimo“ gyvavimo metus, linkime visiems buvusiems, esamiems ir būsimiems pažinimiečiams produktyvių ieškojimų, didelių atradimų ir gražių draugysčių!